Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on RedditShare on TumblrPin on PinterestPrint this pageEmail this to someone

Priklausomybių rūšių yra labai daug, o viena sunkiausiai išnaikinamų, tai priklausomybė kitam žmogui. Svarbiausia, kad ši priklausomybė yra skirta ne sau, o kitam žmogui. Sunku suvokti, kodėl nuotaika, elgesys, energijos kiekis, įkvėpimas, gyvenimo džiaugsmas, noras gyventi ir dar daug gražių ir gerų dalykų priklauso nuo kito žmogaus. Gal ir tau tai aktualu?

Apie visa tai logiškai: nuosavos laimės priklausomybė nuo kito žmogaus. Iš kur tokie jausmai kyla? Iš kur tokios mintys? Net nesuvokiama, kaip galima leistis būti valdomu kito žmogaus, kai gyvenimas toks nepastovus ir jame vyksta permainos kiekvieną minutę. O jei pabandyti priklausomybę nuo kito žmogaus pakeisti priklausomybe SAU? Kaip tai turėtų atrodyti?

  •   Aš esu visada su SAVIMI, o tai jau geras patikimumo ženklas.
  •   Aš visada galiu rinktis kas MAN geriausia – na visa tai, kas mane daro laimingu žmogumi, o ne atvirkščiai.

O kodėl reikia rinktis tai, kas verčia jaustis nepatogiai, nepilnavertiškai? Juk galima visada rinktis patogumą ir malonumą. Taip….tai žodžiai, o realybėje truputį kitaip ir sunkiau, bet pabandyti verta.

PRIKLAUSOMYBĖ SAU:

 AŠ ESU SAVO IR MANO SAVO LABAI MYLI MANE IR DUODA VISKĄ KAS GERIAUSIA MANO SAU.

Ir tai nėra egoistiška, tai yra laisvė, pasirinkimo laisvė jaustis laimingu žmogumi. Prisirišimai prie žmonių ir daiktų mus riboja, riboja laimės jausmą, pilnatvės būseną ir visa kita kas yra malonu ir patogu Sau. Kartais, kai per daug prisirišama prie žmogaus, kuris turi didesnį prisirišimo jausmą Sau negu tau, jaučia tai ir dar labiau bėga, nuo tavęs norinčios „surišti“. Ką daryti? Išmokti jausti, jausti save, aplinką, kokiu ritmu pulsuoja gyvenimas.

Užduotis:

Nuo kokio kitų žmonių kiekio priklauso mano nuotaika ir laimė? Kiek dar žmonių valdo mano kasdienybę (kolega, direktorius, vyras, vaikai, mama…)? Gal galime keletą jų išbraukti iš priklausomybių sąrašo? Daug retorinių klausimų į kuriuos verta atsakyti.

Verta atsiminti ir atsakyti: gyventi juk MAN, tad gal MAN ir rinktis?

Meilės SAU linki,

Aiva Jo ir Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on RedditShare on TumblrPin on PinterestPrint this pageEmail this to someone