Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on RedditShare on TumblrPin on PinterestPrint this pageEmail this to someone

Ak…šventės. Visų taip laukiamos, tie pagrindiniai keturi kartai suteikiantys bilietą švęsti ir tam net nebūtinas specialus kvietimas, nes tos šventės atvyksta ir nekviestos. Tai – Šv. Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos ir tavo gimimo diena, visos jos didžios, bet kiekviena iš jų turi skirtingą emociją ir atvykimo paskirtį.

Pavyzdžiui, Šv. Kalėdų metu vyksta toks bendras supratimas apie meilę, tikėjimą ir laukimą, gera net ten ir tarp tų, tarp kurių šiaip nesinori būti. Galbūt tos kelios šventosios dienos žiemos pradžioje tikrai turi savyje kažką stebuklingo, kas ramina, šildo širdį, suteikia jėgų atleisti ir paleisti, atkurti ir sukurti.

O naujieji metai, visiškai kitokie – jie patys prašosi šurmulio, jaudulio, kaspinų plaukuose ir judėjimo šokio ritmu iki ryto. Kartais atrodo, kad naujųjų naktis yra tam, kad žmonės iššoktų tai, kas juos skaudino senaisiais metais, kad jų kaspinai plaukuose pritrauktų sėkmės dėmesį kitais metais, o svarbiausia, jie suteikia žmonėms viltį, duoda tikėjimą, kad artėjantys metai bus geresni, bus kitokie.  Galbūt jie patys taps gražesni žmonės, atsikratys, to kas jiems trukdo ir lengvai išpildys visas savo svajones. Ir tikrai, kažkoks stebuklas, kaip viena naktis metuose, gali taip stipriai motyvuoti ir įkvėpti žmogų vėl patikėti gyvenimu.

šventės, kalėdos, naujieji, nauda, svajonės

Trečioji šventė, Šv. Velykos, skiriasi nuo pirmųjų dviejų tuo, kad jos ramios, jos lengvos it popiečio miegas, jos budina svietą nubusti pavasariui, priimti gyvenimą ir atleisti jam už tai, kas jums neįtiko. Taip, tie gražūs spalvoti kiaušiniai, šalia zuikiais numargintos vazos, marinuoti agurkėliai šalia majonezo ir kiti skanėstai, kviečia nubusti ir prisiminti sau duotus pažadus Naujųjų metų naktį…nejau jie ir liks tik pažadais?

Ir galiausiai, labai intymi ir asmeninė šventė – Tavo gimimo diena. Iki tam tikro amžiaus tos dienos lauki labiau už Kalėdų senelį. Renki muziką, perki balionus, kurie derės prie stalo servetėlių ir gražiai kybos ant namo kieme išaugusios tujos. Didi šventė, kuri iki pilnametystės suteikia sparnus ateityje gyventi ir kurti taip kaip tik nori TU – visas pasaulis atrodo, tau po kojomis (žinoma, niekas nesiginčija, kad yra kitaip). Ir tada atvyksta kiti gimtadieniai, kurių nebelabai galbūt ir lauki, bet jie ateina ir neklausia.

Jei šios šventės ir vėl atėjo, jei ir vėl gali „suskelti“ gerą tostą už praėjusius metus, suvok – turi progą iš naujo užsiauginti sparnus ir pamatyti patį gražiausią pasaulį sau po kojomis. Todėl pasitik kiekvieną didžią šventę su džiaugsmu, nes tu dar turi naują progą. Naują progą svajoti, pradėti vėl viską iš naujo, eilinį kartą patikėti savimi ir pagaliau išpildyti tuos praeitais metais duotus pažadus. Kyla mintis, kad šios didžiosios šventės buvo sukurtos ir sugalvotos tam, kad žmonės ir vėl patikėtu meile, džiaugsmu ir savo svajonėmis…

Ir mielieji, švęskime atsakingai, kad kitų švenčių metu galėtume kurti naujus planus, o ne prisiminti senas svajas ir bandyti vėl ir vėl…

Parengė Aiva Jokubauskaitė

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on RedditShare on TumblrPin on PinterestPrint this pageEmail this to someone